Pulsas

Sužavėjo mane šitas filmukas, kaip vyriokai repuodami užsisakinėja fast food’ą.

http://greitas.maistas.vaizdelis.lt/

Pagalvojau, kad ir lietuviškai visai smagiai galima tokių dalykėlių priskaldyt. Nagi va kad ir štai:

Norėčiau dvigubo mėsainio

Duokit vidutinį

Paimsiu koka-kolos, nes pas jus nėra degtinės

Po dešrainį mamai

Ir sesutei Žanai

Ir vanilinių ledų paimsiu savo panai

Viską supakuokit

Į atskirą maišelį

Ir įdėkite į celofaninį krepšelį

Centų neturėsiu

Jūs dėl to nepykit

Štai jums dešimt litų, ačiū, grąžą pasilikit.

:)

Buvau, mačiau, alų midų gėriau. Viską pagal gerumą ir pagal blogumą į dešimtukus sudėliojau.

Gėris

1. Datarock - neabejotinai naujas mano grojaraščio favoritas. Ilgam. Puikus šou, įdomi muzika ir neįtikėtinas laisvumas ant scenos užvilko nuo pirmų akordų iki paskutinės atsisveikinimo dainos. Ir ne tik mane vieną: po visų šeštadienio koncertų, įskaitant ir Mamontovą su Morcheeba, pulkai žmonių, traukiančių į palapines, dainavo ne “Rome wasn’t built in a day” ar “vandenyje”, bet vieną vienintelį skiemenį “fa”. Geriausias pasirodymas be konkurencijos.

2. A.Mamontovas - tai asmuo, kuriam užtenka iškvėpti ir minia jau supranta, ką reikia daryti. Visiška laisvė scenoje, įprastas santūrumas ir teisingas požiūris bei nepamirštami hitai, kuriuos jau retai išgirsti. Minia aklai pakluso Andriui, o jis atsidėkojo geru jausmu, kad tai, ką mačiau, buvo ypatinga. Gausiausias žiūrovų skaičius ir didžiausias rankų miškas, pakylantis vos Andriui kilstelėjus antakį - tai nepakartojama.

3. Morcheeba - atliko tai, ko iš jų ir buvo tikimasi. Ir tai buvo gerai, nes po Mamontovo šelionių trip-popas suėjo kaip bananų desertas po sočios vakarienės. Teko paeiti toliau nuo minios, kristi ant žemės ir klausyti, klausyti. Nauja vokalistė iš pradžių kiek stebino (visi pratę “Morcheeboje” matyti juodaodę), tačiau kai pati įsidrąsino ir parodė savo balso galimybes, pradėjo tikrai patikti. Na, o paskutinis akordas abejingų nepaliko.

4. Leaves - gal dėl to, kad laikas jų pasirodymui buvo parinktas idealiai (popietė), gal dėl hipnotizuojančio balso ir ramios muzikos, islandiškas “dream popas” nulaužė beveik visus, susirinkusius prie scenos. Prisipažinsiu, pirmą kartą buvau koncerte, kurį pusė stebi sėdėdami, o kita pusė - miegodami. Su draugais įvertinome “Leaves” pasirodymą, kaip naują iššūkį “Muse”, “Radiohead” ir “Coldplay”. Ir stebėjomės, iš kur tokioje mažoje Islandijoje tiek geros muzikos?

5. The young knives - kaimietukai rėžė ir nepagailėjo. Patiko žodžių dėliojimas, pakvailiojimai ant scenos ir geras skambesys, dar kartą įrodęs, kad rokas gali būti puikiai grojamas trise. Labai tikiuosi, kad po 3 metų galėsiu girtis, jog buvau TYK koncerte, nes su tokiu paraku ir teisingu įvaizdžiu jie toli nueis.

6. Joana and the Wolf - muzika man nelabai patiko, nes nesu tokio stiliaus mėgėjas, tačiau nukelti kepurėlę prieš Joaną reikia ir būtina. Ypač sužavėjo jos jautrumas bendraujant su publika - jautėsi nuoširdi emocija ilgai nebuvusio Lietuvoje žmogaus, kuris čia grįžta ir supranta esąs reikalingas ir laukiamas. Ir scenografija buvo įdomi.

7. Zion train - bijojau, kad visą valandą bus virinammas vienodas reggie, bet tai, ką išgirdau, privertė suklusti nuo primų akordų. Anksčiau nebuvau jų girdėjęs, todėl rave-dub-reggie pasirodė tikrai įdomus patiekalas. Strikinėjom, kvailiojom ir atsipalaidavom - tai, ko reikia, klausant reggie.

8. Therapy? - gal senukai ir nepadarė savo geriausio, bet grojo nuoširdžiai ir teisingai. Bendravimas su publika irgi būtų buvęs idealus, jei ne tie dirbtiniai “f***ing” po kiekvieno žodžio. Muzika teisinga, atsipalaidavimas ant scenos visiškas, bet viskas kažkaip pernelyg teisingai, kaip roko grupei, gal todėl iki galo muzika ir neįtraukė.

9. Pieno lazeriai - nusirito į dešimtuko apačią dėl to, kad kelis kartus jau mačius ir girdėjus jų repertuarą, koncerte supratau, kad nieko naujo kaip ir nebus. Tačiau jų muzikos klausytis visada galima su malonumu, o reginys ant scenos irgi garantuotas. Kiekvienas projekto narys charizmatiškas, todėl buvo gera.

10. Lyapis Trubeckoi - patiko ne tiek muzika, kuri, nepaisant eksperimentų su įvairiais stiliais, išliko šiek tiek senamadiška, kiek dėl nuoširdaus ir kokybiško dainų pristatymo, publikos užvežimo ir nepaleidimo iki pat galo. Koncertas tikrai neprailgo ir net jeigu dabar negaliu prisiminti nė vienos dainos, tiesiog pamenu, kad buvo smagu.

Blogis

1. Bloodhound gang - kai nėra muzikos, tik išsidirbinėjimas pagal vadybininkų kruopščiai surinktą informaciją apie šalį, nėra labai smagu klausytis. Dar nesmagiau žiūrėti, kaip tauta staugia ir ploja, kuomet ant scenos tyčiojamasi iš nacionalinio himno. O išvis baisu, kai kitą dieną laikraščiai tik apie juos ir terašo. Na, bet skandalas sukeltas, visuomenė išprovokuota diskusijai. Tikslas pasiektas, ar ne?

Kai kurias nuotraukas gaudai kelias savaites, tykai, lauki, kol atsiras geriausios aplinkybės ir ideali situacija. Kartais taip ir nesulauki.

Šita nuotrauka pati atėjo į mano fotaparatą. Tykojau visai ko kito - mažos mergaitės, paskui senelę lipančios laiptais. Kinai - baugūs žmonės, todėl į paparacinančius turistus žvelgia nepatikliai, o aš tuo metu pajutau kažkokį žvilgsnį. Atvirą, aiškų ir netgi įžūlų.

Pasukau galvą į kitą pusę ir pamačiau šią merginą. Dar akimirką išlaikiusi žvilgsnio kontaktą, ji nusisuko, akivaizdžiai pozuodama. Nebeliko nieko kito - tik “push the button”.

Tokia ji ir sėdo mano atmintyje - viena gražiausių viešnagės Kinijoje akimirkų.

Kolegė atsivedė į darbą savo penkiametį nenuoramą, kuris tapo mano įkvėpimo šaltiniu šiam įrašui. Atradau 10 dalykų, kodėl gera būti vaiku:

* Nes kiekvieną akimirką atrandi dešimtis naujų dalykų

* Nes gali iš karto sugalvoti jiems pavadinimus

* Nes tiki, kad žmonės gali skraidyti

* Nes gali eiti į moterų tualetą

* Nes tau nesvarbu, kas dabar užsiėmęs, o kas kalba telefonu

* Nes tu esi svarbiausias

* Nes tai, ko negali pasakyti, gali nupiešti

* Nes tau dar nereikia užsidirbti pačiam

* Nes gali žaisti su daiktais, kuriais suaugusieji seniai nebežaidžia

* Nes visas gvenimas yra tavo

Ech… Vaikiško savaitgali!

P.s. Rytoj antrą kartą tapsiu krikšto tėveliu. :)

Oficialioji Lietuva plekšnoja estams per petį už parodytą špygą rusams, o praktiškoji Lietuva šluoja iš parduotuvių lentynų “Tarybines” dešras ir GOST plaktukus.

Įsigyti marškinėlius nors ir su nekalta indiška svastika yra tolygu bandymui klonuoti fiurerį, tačiau jaunėliai su kaklaraištukais linksminasi “back to USSR” teminiuose vakarėliuose, ar didžiuodamiesi demonstruoja savo CCCP maikutes

Jau šešiolika metų džiaugiamės atsikratę Rusijos įtakos. Pasidžiaugiame, ir pasigarsiname Russkoje radio arba toliau džiaugiamės, kad galime žiūrėti rusišką filmą be titravimo, kuris kitoms kalboms privalomas.

Kvėpuojame europietiška laisve, o besibučiuojančią porelę pamačiusi bobutė prie Rotušės lietuviškai murma, kad “prie ruso buvo geriau ir visi mandagiai elgėsi”

Ar tikrai?

Angeliukas jau žino, kas jo laukia, bet vis tiek linksmas. Keista.

1. Paplojam savivaldybei už vis daugiau dėmesio dviratininkams mieste
2. Švelniai pagrūmojam piršteliu už tai, kad kartais persistengia. Štai pavyzdžiui - absoliutus pirmumas, visiškas centras, tiesiog puiku. Bet šunį vedžiojantis žmogus ar šeima su vežimėliu čia neturi kitų šansų, kaip pažeisti taisykles. Keistas sprendimas, ypač žinant tai, kad iki tol takelis ramiai eina pakraščiu ir tikrai niekam netrukdo.

Vos užtrenkęs darbo duris lekiu namo, griebiu besispardantį prancūzų buldogą Gliuką už pažastų, dedu pavadėlį ir iškeliaujame. Nueiname daug, pamatome nemažai ir vis spragsime fotoaparatu.

Bene maloniausia iki šiol rasta vieta spragsėjimui - Užupio angelas. Gražus, kaip bepažiūrėtum, kurį kampą bepasirinktum.

O kad ir Pylimo gatvėje iš skverelyje pastatyto kiaušinio išsiristų bent kažkas panašaus…

Jeigu sukurptume Lietuvos profesijų Raudonąją knygą, padavėjai būtų vieni pirmųjų sąraše. Bent jau Vilniuje. Jų kiekis kavinių lankytojų kiekiui yra neproporcingai mažas.

Todėl reikia gerokai pasistengti, kad juos sudomintum savo norais ir užsakymais. Keletas praktinių patarimų:

• Eidami į kavinę pavalgyti pasiimkite knygą, laikraštį, kompiuterį ar pagalvę. Padės sutrumpinti laukimo laiką
• Jei ieškote vietos lauko kavinėje, nebesivarginkite - jas reikėjo užsisakyti dar prieš Velykas
• Jau radę vietą prisėsti atsipalaiduokite - 10 minučių nieko nevyks. Tai nepriklauso nuo jūsų
• Gavęs meniu griebkite padavėją už rankos ir nepaleiskite, kol nepadiktuosite užsakymo
• Patikrinkite, ar padavėja viską užsirašė. Galite palydėti ją su užsakymu iki virtuvės
• Dabar atsipalaiduokite. Jei turite pagalvėlę, galite nusnausti. Kai kuriose kavinėse pagalvėlės jau yra
• Praėjus valandai pradėkite rodyti nerimo ženklus: barbenkite pirštais į stalą, nervingai kosėkite
• Praėjus dar pusvalandžiui galite išbandyti ką nors drąstiškesnio - pavyzdžiui, nukriskite nuo kėdės
• Auksinė taisyklė - atnešus užsakymą iš karto prašykite sąskaitos. Nebent šiandien namie planuojate nenakvoti
• Jei sąskaitos negaunate, nesijaudinkite - iki kavinės uždarymo ją tikrai atneš
• Gavę sąskaitą geriau turėkite grynų - kortelės tik pratęs agoniją
• Būtinai palikite arbatpinigių. Juk niekas nenori, kad retoji padavėjų veislė visiškai išnyktų

Sėkmės!

Cha. Vėl apie parduotuves ir jose pardavinėjamus niekučius. Mano taikinyje atsidūrė rūbeliai.

Dažnas Lietuvoje stengiasi atrodyti madingai, bet tik nedaugelis gali sau leisti rūbelius pirkti hamburguose, paryžiuose ar majamiuose. Todėl tuntais traukia į lietuviškus akropolius ir apsiformina.

Nusprendęs gimtadienio proga truputį atsinaujinti garderobą, apsilankiau viename prekybos centre ir aš. Lankiausi, lankiausi, žvalgiau ir žvalgiausi, kol visus savo pastebėjimus nuguldžiau štai į tokius punktus.

• Lietuvių prekybininkai tiki, kad kiekvieno tautiečio svajonė yra dėvėti marškinėlius su kokios nors užsienio mokymo įstaigos pavadinimais. Pvz.: “New Jersey High”, “L.A. University since 1822″, “Salt Lake city high scool” ir t.t. Suprantu, kai gatvėje pamatai bomžą su užrašu “Harward” ant suplyšusios maikutės - antrų rankų parduotuvėse dar ne tokių stebuklų būna. Bet kodėl mokėti 100 Lt už tai, kad reklamuotum kažkokį universitetą, kuris tau visiškai ne į temą? Gal tada jau geriau “Griškabūdžio vidurinė mokykla” per visą pilvą?

• Kaukolės. Jų pilna visur. Jos dauginasi ir lenda į šviesą. Jos veisiasi ant juodų visai nieko marškinėlių, batų, kojinių, diržų. Kiekvienas save vertinantis jaunas lietuvis privalo turėti ne mažiau nei dvi kaukoles: vieną ant galvos ir kitą, nupieštą, kokioje nors gerai matomoje vietoje. Jeigu neturi kaukolės, neturi nieko.

• Stambūs užrašai. “Can you see me” ant visos nugaros labai tiks. Dar geresnis yra “Garment store” ant krūtinės - kad visi žinotų, kur apsipirkau. Tai yra taip velniškai madinga, kad vienspalvių ar bent jau minimaliai aprašinėtų rūbelių surasti praktiškai neįmanoma. Ypač smagus nuotykis - paimi marškinėlius, nusineši į kabiną pasimatuoti, apsirengi, pasidžiaugi, nusisuki ir… “Hello darling!” ant nugaros Tahoma 180 šriftu…

• Banglentės. Niekada neįtariau, kad Lietuva - banglentininkų kraštas. Bet rūpų importuotojams geras vasarinis rūbas (išskyrus anksčiau paminėtus) neįmanomas be banglentės arba bent jau be užrašo “Surfing academy: perfect way to increase your surfing skills”. Pagalvojau, kad tai galėtų būti visus punktus gražiai apibendrinantis užrašas, jeigu šiek tiek pakoreguotum: “Surfing High since 1982: perfect way to increase your surfing skulls”

Žodžiu, pasirinkimas vienas iš keturių. O ką, visai neblogai…